Витаутас Великий

| Категория реферата: Исторические личности
| Теги реферата: лечение пяточной шпори, реферат на тему время
| Добавил(а) на сайт: Касиния.

2

Krлvлs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Рis politinis юygis, iр karto pritartas ir paties Vytauto, vлliau jam ir lietuviш visuomenei pasirodл бюeidюiаs jos interesus ir Lietuvos laisvж. Be to, Vytautas dar negavжs Jogailos jam paюadлtos ir teisлtai priklausanиios tлviрkлs, o aukрtoji Lietuvos visuomenл, matydama, kad ji gali bыti atstumta nuo kraрto interesш ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais, negalлjo nepareikрti savo nepasitenkinimo dлl susidariusios kraрte padлties ir tvarkos. Рitш nepasitenkinusiшjш prieрaky atsistojo pats Vytautas,
Lietuvos ir jos visuomenлs reikalш gynлjas, kuris po ilgш ir sunkiш kovш, nebe svetimos pagalbos, iрkovojo iр Jogailos ne tik savo tлviрkж, bet ir visа Lietuvа su jai priklausanиiais Rusш юemiш plotais.4

Vytautas,paлmжs valdyti Lietuvа, tiek viduje tiek ir uюsieny vedл senа, jau paties Mindaugo pradлtа, Lietuvos politikа: viduje stengлsi бvesti centralizacijа, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas, sriиiш kunigaikрtijas, o jo uюsienio politika лjo dviem kryptim: vakaruose jis ryюosi gintis nuo Ordino, kol galutinai рio galimybж sumuрл Юalgirio laukuos, o rytuose - pulti, t.y. uюkariauti naujш юemлs plotш. Buvo dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet рi problema, kaip ir po unijos iрkilusi б Lietuvos politikos vieрumа santykiш problema su Lenkija,
- iрeina iр рio raрinio rлmш: tai bus svarstoma kitш.

Reikia pasakyti, kad darbo рio momentu Vytautui buvo labai daug. Dлl naminiш karш daugelis Lietuvai priklausanиiш kraрtш atkrito ir pateko
Maskvos бtakon: dabar reikлjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios netikлtos atmainos Lietuvoj - valdюios atidavimas Vytautui - labai nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45 kunigaikриius, kurie darл sukilimus prieр jo tлvа: dabar uю tai tikлjosi susilaukti bausmлs iр sыnaus. Tartum norлdami tos bausmлs iрvengti, dar tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikлdamiesi atsipalaiduoti iр
Vytauto valdюios, t.y. nepakliыti б jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bыtш pasisekжs, jei jie bыtш sutartinai veikж. Tas jш nesutarimas ir bus buvusi viena iр prieюasиiш, kuri padлjo Vytautui juos numalрinti.

Pirmas prieр Vytautа pakлlл ginklа Sieversko - Naugardo kunigaikрtis
Dimitras Kaributas, kuris buvo sukilжs prieр Vytauto tлvа Kжstutб ir atsisakжs mokлti duoklж. Jis бsiverюл Lietuvos gilumon ir buvo besirengiаs eiti б Vilniш. Bet netrukus palei Dokudovа buvo Vytauto sumuрtas ir turлjo bлgti. Prisiartinжs prie Sieversko - Naugardo, Vytautas paлmл jб staigiu puolimu.

Tuo paиiu metu atsisakл Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaikрtis,
Algirdo sыnus, Vladimiras, nesutikdamas padлti jam malрinti sukilusio
Podolijos kunigaikриio Karijoto sыnaus Feodoro. Рб kartа susirлmimш buvo iрvengta: viskas pasibaigл Vytauto pagrasinimu.

Sekanиiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto sыnus.
Vytautas greit jб numalрino. Jo юemes pasiliko sau, o jam pavedл valdyti
Sieversko - Naugardа. Bet jis иia neilgai pabuvжs irgi pabлgo б Vengrijа, iр kur abu su Рvitrigaila susiюinodavo su Ordinu, ruoрdami Vytautui pinkles. Tuo bыdu ir Sieversko - Naugardo kunigaikрtija atiteko Vytautui.
Taip pat suvaldл Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos kunigaikриius. Po tш visш numalрinimш didesnл Volynijos dalis atiteko
Lietuvai, kita - Lenkijai.

Taip Vytautui trumpu laiku pasisekл panaikinti stambiшjш sriиiш kunigaikрtijas, tepaliekant kunigaikриiams valdyti maюos reikрmлs nedideles sritis.

Stambiшjш sriиiш kunigaikриiш panaikinimas padarл didelж atmainа
Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistыmлjo б priekб Lietuvos valstybлs suvienijimo darbas, centralizacija, nes jш юemлs buvo atiduotos valdyti didюiojo kunigaikриio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai visiрkai jo klausл ir tai jб padarл savarankiрku valdovu. Anksиiau kunigaikриiai, valdydami tas юemes savo nuoюiыra, nejautл to ryрio, kuris juos jungл su didюiuoju kunigaikриiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino ainiai ir рiaip aukрtos kilmлs kunigaikриiai, jautлsi esа savarankiрki ir kartais net sukildavo prieр didбjб kunigaikрtб. Dabar panaikinus sriиiш kunigaikриius ir jш vieton atsisлdus Vytauto vietininkams, viskas buvo suimta б vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturлjo jokios politinлs reikрmлs, kaip ankstyvesnieji tш sriиiш vadovai, o pasidarл tik dideli юemvaldюiai arba dvarininkai. Tie didюiojo kunigaikриio vietininkai jб rлmл tiek materialiai, tiek politiрkai; tai buvo jш pareiga - prieрingai galлjo bыti iр pareigш paleisti. Tuo bыdu tos visos sritys politiрkai pateko visiрkon Vytauto priklausomybлn, kas sustiprino jo padлtб kraрto viduje.
Tada prasidлjo ir rusш gyvenamш sriиiш suvalstybinimas ir jose lietuviш бtakos бsigalлjimas. Tai rodo ir tuo laiku paraрytos baltgudiрkai knygos, kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuvа, ypaи apie Vytautа.

Po рitos reformos лmл didлti ir didюiojo kunigaikриio iюdas ir рiaip materialiniai iрtekliai, o iр иia ir jo politinл reikрmл ir galybл. I jo iюdа лmл plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo sriиiш kunigaikриiams. Pav., бvairios duoklлs pinigais bei natыra ir visokie muitш,prekybos mokesиiai. Daug pajamш davл didюiajam kunigaikриiui ir ыkio pajamos, nes sriиiш kunigaikрtijas panaikinus, visi kunigaikриiш dvarai atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tлvыnus. Jie buvo ten kartu teisлjai, mokesиiш rinkлjai ir ыkio priюiыrлtojai. Vietininkai ir tлvыnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didюiajam kunigaikриiui nл nepriklausл. Ten jie eidavo teisлjш ir mokesиiш rinkлjш pareigas. Dabar didysis kunigaikрtis kur kas daugiau gaudavo pajamш, negu anksиiau.

Valstybлs centralizavimas ir jos sujungimas б vienа politinб vienetа, iрaugimas materialinлs Vytauto galybлs padarл tai, kad prieр jб lenkлsi ne tik viduje iрlikж kunigaikриiai, bet ir uюsienis лmл su juo skaitytis.5

3

a) Kai Vytautas pabлgo iр kryюiuoиiш antrа kartа, Ordino vadovybл, nieko nelaukdama, jau 1392 m. puolл siaubti Lietuvos юemiш. Pirmiausia visomis jлgomis uюgriuvo Jotvingiш kraрtа ir uюлmл Suraюo pilб, iр kur vos vos spлjo pabлgti Vytauto svainis Henrikas. Kitш metш pradюioje kryюiuoиiai sudegino Gardino, Merkinлs, Drohiиino ir Lydos pilis, o rudenб jau siautлjo
Юemaiиiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradюia. 1394 m. vokieиiai, paties didюiojo marрalo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos,
Drohiиino ir kitas apylinkes, vлl sugriovл Gardino pilб. Du antpuoliai buvo ir kitш metш vasarа: vienas, maюesnis - б Raseiniш юemж, o kitas, didesnis
- б paиiа sostinж. Pasikvietж sveиiш iр Prancыzijos, Vokietijos, pasisamdж lankininkш iр Genujos, kryюiuoиiai sutelkл didюiulж kariuomenж ir Nemunu atplaukл prie Kauno. Iр иia keliomis voromis patraukл Vilniaus link.
Vytautas, paskubomis suрaukжs bajorш kariuomenж, bandл stabdyti kryюiuoиius, bet nesлkmingai. Бsiverюлliai apgulл Vilniaus pilб, taиiau paimti neбstengл. Besitraukianиius nuo miesto kryюiuoиius lietuviai persekiojo. Per trejus metus kryюiuoиiai smarkiai nuniokojo Lietuvа.
Bet tai buvo viskas, kа jie galлjo padaryti. Ordino didюiajam magistrui pasidarл visiрkai aiрku, kad kryюiuoиiai Lietuvos nenugalлs. Be to, vokieиius iрtiko dar viena nesekmл: lenkш diplomatш paveiktas, ordino siuzerenas imperatorius uюdraudл puldinлti Lietuvа, nes tai jau buvo krikриioniрkas kraрtas. Pagaliau lietuviai sulaukл atokvлpio.6 b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidavл kryюiuoиiams Юemaiиius.
Ordino vadovai jau dюiaugлsi, kad pildosi sena svajonл. Taиiau greit pamatл, kad uюvaldyti kraрtа yra daug
__________________________________________________________
5 Рapoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formalш atidavimo raрtа. Todлl jau 1399 m. viduryje surengл юygб, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dienш kalaviju ir ugnimi siautлjo Юemaitijoje. Kitais metais vлl puolл, terorizavo gyventojus, statл pilis. Юemaiиiai nepasidavл, prieрinosi pavergлjams.

Vienа pilб prie Nevлюio kryюiuoиiams padлjo statyti Vytautas. Kita pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neюinomoje vietoje, bet arti Dubysos, vadinosi Fryderburgu. Joje рeimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas
Kiuchmeisteris. Matydami baisiа kryюiuoиiш jлgа, kai kurie юemaiиiш bajorai pabыgж neiрlaikл spaudimo, nuvyko б Marienburgа ir apsikrikрtijo.
Kryюiuoиiai dюiыgavo - juk tikslas jau иia pat. Pradлjo net geruojiu vilioti: Юemaiиiams siuntл gyvuliш, visokiш prekiш, юadлjo dar daugiau gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs. Bet pavergлjai skaudюiai apsiriko:
1401 m. юemaiиiai sukilo, sugriovл vokieиiш pastatytas pilis, sudegino
Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб, persikлlл per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.

Aiрku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkж jлgas, vokieиiai лmл verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro bлgo б Lietuvа, kur buvo maloniai priimami. Ordinas raрл Vytautui skundus, reikalavo pabлgelius grаюinti. Vytautas atsakл, kad uюraржs kryюiuoиiams tik юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis kur tik nori, ir jis, Vytautas, negalбs varюyti jш laisvлs. Kadangi nustatyti, kuris baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas pasakл nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.

Aiрkiai pamatж, kad Vytautas remia юemaiиius ir neюada vykdyti Salyno sutarties. Kryюiuoиiai pradлjo atvirа karа.

Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m. Racionюo sutartimi jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248 sаlyga, kad galлs pasiimti 250 gyventojш. Tа mбslingа sаlygа vokieиiai priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.

Po to keletа metш Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkлsi rytuose, tramdл Smolenskа.

1408 m. Vytautas jau buvo pasiraржs taikа su Maskva ir galлjo atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.

Kryюiuoиiai per tuos ketverius metus (1404-1408) Юemaitijoje vлl pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. 1408 m. Ordino vadovybл
Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva, bet Юemaiиiai to бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas ragino Vytautа greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo юmonлs veюл юemaiиiams ginklш, ragino prieрintis. Ir Юemaiиiai prieрinosi vis atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш pilis, varyti iр savo kraрto grobikus. 1409 m. юemaiиiai paлmл Dubysos pilб
(Dobesinburgа) - kryюiuoиiш administracijos centrа. Visur muрami ir persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo б Uюnemunж. Iki vidurvasario Юemaitija buvo iрvaduota.

Taip Vytautas kryюiuoиiams parodл, kad Юemaiиiш neatsiюada, kad anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie Lietuvos
Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа, kuriam suteikл Юemaiиiш seniыno titulа. Tas pareigas Raumbaudas лjo iki 1412 metш.7 c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenл iр Vilniaus ir Trakш iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d. Traukл per Gardinа, Baltstogж Иervinsko link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo ir iр kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi apie 500 km, birюelio 29 d. tiksliai sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254

Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau, todлl jie atюygiavo taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл gana greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai rodo, kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino toks sаjungininkш kariuomenлs drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryюiuoиiai nesitikлjo.

Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл Marienburgo link. Paliaubos su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perюengti sienа buvo galima nepaюeidюiant prieр metus pasiraрytos paliaubш sutarties.
Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.

Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш tikslа ir pasistengл kuo greiиiau uюbлgti uю akiш, pastoti keliа. Jiems reikлjo nuюygiuoti apie 25 km, todлl skubлjo, юygiavo visа naktб per audrа ir liыtб. Rytа, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo kaimш.